Klausimai. Kodėl aplinkiniai nesupranta mano jausmų?
Klausimai. Kodėl aplinkiniai nesupranta mano jausmų?
Artimieji gali būti teisūs, tačiau jaučiu, jog jie manęs nesupranta, nevertina mano emocijų. Dažniausiai jaučiuosi nesuprasta, atstumta todėl verkiu, kartais net šaukiu. Šie jausmai: liūdesys, nusiminimas lydi mane tam tikru stiprumu vienaip ar kitaip gyvenime. Ką reiktų daryti, kaip su šitomis emocijomis susitvarkyti?
Nusiminimas atsiranda dėl to, kad esame pernelyg prisirišę prie savo lūkesčių. Kai mūsų lūkesčiai nepatenkinami (neatitinka tikrovės) jaučiamės nusiminę, susierzinę, ar net sužlugdyti. Jei mūsų norai, jog pavyzdžiui šeimos nariai ar artimieji elgtųsi su mumis taip kaip mes norime nesipildo- tuomet patiriame stresą ir jaučiamės nelaimingi ir prislėgti. Tokioje būsenoje protas tampa įaudrintas ir linkęs į kraštutinumus. Protui patinka viskas kas teikia malonumą ir nepatinka kas sukelia kančią (skausmą). Taip pat, reiktų pastebėti, jog tai kas suteikia malonumą gali skaudinti. Skausmas ir malonumai yra kaip skirtingos monetos pusės. Jeigu mes šitos proto funkcijos nesuprasime, tuomet tapsime lengvi liūdesio, depresijos, nusivylimo ar nerimo grobiai. Šios negatyvios būsenos yra sukuriamos (vyksta) pačiame prote, o ne už jo ribų (Kartais/ dažnai galime galvoti, jog nusivylimo priežastis yra aplinkiniuose, kaip kad pavyzdžiui: nepakankamas jų supratingumas, ar nesugebėjimas įsiklausyti ir suprasti mūsų emocijas,- tačiau tai nėra tikslus ar tvarkingas mąstymas). Mūsų patiriamos emocijos susijusios tik su mumis pačiais. Tiesa yra kad galime jaustis laimingi ir pilnatviški (pilni džiaugsmo) bet kuriomis aplinkybėmis. Tai priklauso tik nuo mūsų, nuo to kaip mes pakreipsime savo minčių srautą bet kurioje situacijoje. Taigi, gera žinia ta, kad mes turime sugebėjimus kontroliuoti savo nusivylimo jausmą. Jeigu mes galime kontroliuoti savo mintis, tai galime peržengti negatyvias emocijas. Tačiau tam, turėtume pažinti savo protą labai gerai, kad galėtume jį suvaldyti. Krišna sako, jog negatyvios emocijos ar būsenos yra ne tam kad jas pamirštume, tačiau, kad atsispirdami nuo jų savo sąmonę pakeltume aukščiau. Jis teigia, kad turėtume tokiais atvejais kai negatyvios būsenos mus aptinka pasižiūrėti į šaknines priežastis savo jausmų ir paklausti: „Kodėl aš papuoliau į tokią situaciją? Kokia pagrindinė priežastis už to slepiasi?“ Yra tiesioginės ir galutinės (aukščiausios) to priežastys. Galbūt tiesioginės priežastys yra labiau matomos ir akivaizdžios, kodėl kiti elgiasi ne taip kaip norėtume. Tačiau subtilios aukščiausios priežastys gali būti visai kitos. Galbūt pagrindinė užduotys yra pamokyti mus kaip galvoti pozityviai ir išlikti subalansuotiems, bet kurioje situacijoje?[1]
Praktinis patarimas- užduotis
1) Galima pasidaryti lentelę su skyriais „Pirminė mintis“, „Dabartiniai jausmai“ „Dabartinis/sąlygotas elgesys“.
2) Toliau reiktų pažiūrėti į situaciją, galvojant, jog jos niekaip nepakeisime, todėl vienintelis būdas yra pakeisti savo mintis ir būseną. Pagalvokime kaip tuomet jaustumėmės? (Tiksliau kokios būsenos norėtume patys, jeigu galėtume išsirinkti bet kokias emocijas?) Skiltis „Galutinis/tinkamas/siekiamas jausmas“ (pvz.: pilnatviškas, subalansuotas, laimingas).
3) Kad pasiektume „Galutinio/tinkamo/siekiamo jausmo“ stadiją mums reikalingos visiškai kitokios mintys. Pamėginkite atsakyti sau į klausymą kokios mintys tai galėtų būti? (pavyzdžiui jeigu suprasime, jog aplinkiniai ar šeimos nariai turi savo protus, kuriuose yra užfiksuota patirtis skiriasi nuo mūsiškės ir kad būtent dėl to nei mes, nei jie negalime galvoti vienodai ir suprasti vieni kitų. Toliau parašykime tas naujas mintis kurios prisidėtų prie tinkamo jausmo formavimo. „Naujos mintys“.
4) Kaip manote kaip elgtumėtės, jeigu šios naujos mintys būtų patirtos? Įrašykite ką veiktumėte į skiltį – „NaujaElgsena“
Lentelė su minčių keitimo pavyzdžiais:
Pirminė mintis | Dabartiniai jausmai |
Sąlygotas elgesys |
Aplinkiniai nevertina mano jausmų
|
Supykęs, nereikalingas, nesuprastas, nusiminęs, neramus | Liūdesys, depresija, apatija, neviklumas, savigrauža |
Naujos mintys | Galutinio
/siekiamo jausmo |
Nauja Elgsena |
Aplinkiniai nevertina mano jausmų, kadangi jie turi savo individualias patirtis kaip ir aš turiu savo, kurios skiriasi. Tačiau man svarbūs mano jausmai, todėl aš juo suvoksiu ir stengsiuosi visomis sveikomis priemonėmis palaikysiu harmoningą/ satvinę proto būseną ir nereikalausiu iš artimųjų pokyčių, o priimsiu ir mylėsiu juos tokius kokie yra. | Subalansuotas, ramus, pilnatviškas, pakankamas, laimingas |
Studijos, kūrybinga veikla, geri darbai aplinkiniams, tinkamų įpročių formavimas, |
Kiekvieną kartą kai patenkame į negatyvias būsenas galime pasinaudoti šia praktika.
Lentelė sudaryta pagal Satya Narayana Das Babaji Straipsnį “Dejection“ Prieiga per internetą [Žiūrėta 2016 05 13] http://www.satyanarayanadas.com/psychology/dejection/
A.C. Bhaktivedahanta Šrila Prabhupada Bhagavad Gita Kokia Ji Yra” B.G. 12.13-14
1) “Kas niekam netrukdo ir kam netrukdo aistringi troškimai, kas vienodai sutinka laimę ir kančią, tas labai brangus Man”. (B.G. 12.15).
“Žmogus, kuris nei džiūgauja, nei liūdi, kuris nesisieloja ir neturi norų, kuris atsižada ir palankių, ir nepalankių dalykų, yra labai brangus Man”. (B.G. 12.17).
“Bhaktas, kuris niekam nepavydi ir yra tikras visų gyvų esybių draugas, kuris nemano, kad jam kas nors priklauso, neturi netikro ego ir yra vienodas tiek laimėje, tiek kančioje, kuris pakantus, visada patenkintas bei susitvardęs, kuris ryžtingai atlieka pasiaukojimo tarnystę ir protą bei intelektą sutelkia į Mane, toks bhaktas labai brangus Man.” (B.G. 12.13-14).