Filosofija. Psichologija. Sveikata | Šventraščiai

Imuninė sistema. Organizmo užterštumo simtomai ir virškinimo svarba

Imuninė sistema. Organizmo užterštumo simtomai ir virškinimo svarba

Virškinimo svarba žmogaus gyvenime

 

Darniai žmogauas ornganizme veikianti virškinimo ugnis garantuoja gerą sveikatą ir ilgą gyvenimą. Todėl ypač svarbu kreipti dėmesį įtai ką, kada, kiek ir kur  valgome. Toliau straipsnyje pamėginsiu trumpai apžvelgti virškinimo reikšmę pagal Ajurveda vadovaudamsisPartap Chauhan knyga  Ajurveda: mokslas apie gyvenimą ir sveiktatą bei savo studijų patirtimi.

Maistas atsakingas už:

  • Dhatų (7 audinių) struktūrą;
  • Kūno palaikymą;
  • Odžaso- gyvybinio skysčio susidarymą;
  • Organizmo atsparumą;
  • Teikia gyvybinę energiją (praną);
  • Nuo jo priklauso valia, ryžtas, entuziazmas. (2012 :88 pusl. )

Jei virškinimo ugnis veikia subalansuotai žmogus išsaugo tinkamą sveikatą. Sutrikusi virškinimo ugnis išbalansuoja ir sutrikdo:

Dhatu (audinius)

Malą (atliekos)

Došas (biologinis arba konstitucinis tipas, kurio išsiderinimas sukelia ligą)

Mala- apibūdina viduje susikaupusias nereikalingas medžiagas, kurios teršia organizmą arba sukelia ligas. Malos tipai

  • išmatos
  • šlapimas
  • prakaitas

Ama- tai medžiaga, atsirandanti iš bet kokios rūšies nesuvirškinto maisto.

Ama nėra klasifikuojama kaip mala

Mala- normalus virškinimo proceso ir medžiagų apykaitos šalutinis produktas cirkuliuojantis tam tikrais šalininimo kanalais. Mala yra būtina normaliam organizmo funkcionavimui jeigu neperžengia leistinos ribos. Kad kūnas pasisavintų maisto medžiagas, maistas yra paverčiamas tiek į malą, tiek į aharą rasą.

Ama- tai yra toksinis nesuvirškinto maisto produktas, neturintis ir šalinimo kanalų. Tai nepasisavintos maisto medžiagos.

Simptomai, rodantys, kad organizme susidarė ama, yra tokie:

  • Tingumas,mieguistumas ar silpnumas;
  • Depresija, irzlumas
  • Apetito praradimas
  • Liežuvio apnašos;
  • Nemalonus burnos kvapas;
  • Stiprus prakaitavimas;
  • Nestiprus karščiavimas;
  • Aitrus prakaito kvapas;
  • Bendras kūno maudimas;
  • Pilkšva oda ir akys;
  • Drumstas šlapimas;
  • Sunkumas skrandyje;
  • Gleivės išmatose;
  • Vidurių užkietėjimas;
  • Dujų kaupimasis (meteorizmas);
  • Išmatos, kurios neplūduriuoja

Agni-Small

Priklausomai nuo savo prigimtinės došos, amžiaus, vietos, sveikatos būklės kiekvienas turime individualią virškinimo ugnį, kuri sugebės suvirškinti tam tikrus produktus ir tinkamą jų kiekį. Nesuvirškinti maisto produktai organizme kaupiasi ir jį užteršia, to pasekoje sergame. Beveik visos ligos susijusios su užterštu organizmu, todėl ypatingai svarbu suprasti kurie produktai bei koks jų kiekis mums tinka.

Ajurvedoje išskiriami tys pagrindiniai konstituciniai tipai (Vata, Pita, ir Kapha), kiekvienam jų būdingos tam tikros charakterio bei fiziologinės savybės, kadangi juose dominuoja skirtingai išsidėste 5 elementai (žemė, vanduo, ugnis, oras ir eteris). Kiekvienam došą galime charakterizuoti pagal tuos elementus, tačiau apie tai plačiau parašysiu ateityje. Dabar tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog priklausomai nuo vyraujančios došos (svarbu atkreipti dėmesį tiek į prigimtinę, kurią turime nuo gimimo, tiek į šiuo metu vyraujančią) reiktų rinktis priemones virškinimui gerinti
Vata tipo žmonės (smulkaus sudėjimo, liekni, judrūs, kūrybiški, neramūs, plepūs) pasižymi nepastovumu todėl ir virškinimo ugnis pas juos gan dažnai gali keistis.
Pita tipo (vidutinio sudėjimo, valdingi, reiklūs) turi gerą virškinimo ugnį kadangi juose labiausiai išreikštas ugnies elementas, jiems svarbu - neperkaisti, kad virškinimo ugnis per daug neišsiliepsnotų.
Kapha tipas (stambiausio sudėjimo, ramūs) turi silpną virškinimo ugnį, todėl ypač svarbu jiems jos visiškai neužgęsinti (kas neleis suvirškinti maisto), šiam tipui reiktų griežčiau prisilaikyti produktų derinimo bei tinkamų mitybos įpročių.

Toliau pamėginsiu išskirti pagrindinius bendro pobūdžio patarimus kaip palaikyti gerą virškinimo ugnį ? (svarbu atkreitpi dėmesį, jog norint pasiekti geresnių rezultatų reiktų sudaryti individualę mitybos ir rekomendacijų programą, kuri priklauso nuo amžiaus, žmogaus veiklos, došos (prigimtinės ir vyraujančios), sezono, gyvenamosios vietos, imuninės sistemos, sveikatos būklės ir kitų veiksnių):

  • Didžiausia maisto dalį reiktų suvalgyti per pietūs(priklausomai nuo došos (60- 90%), kadangi saulė būna aukštai ir “padeda” suvirškinti maistą, todėl nenaudojama organizmo energija; pusryčiai turėtų būti lengvi, jog užtektų iki pietų; vakarienė kukli ir lengva (rekomenduojami produktai turintys savyje daugiau mėnulio energijos), jeigu persivalgysime vakare, organizmas tinkamai nepailsės, nes visą naktį jam teks dirbti, o nesuvirškintas maistas ten pus bei susidarys šlakai, kurie teršia organizmą; be to pusryčiams nebus apetito.
  • Svarbu nuotaika bei aplinka kurioje valgoma.
  • Prieskoniai padeda suderinti nesuderinamus produktus, bei stimuliuoja virškinimo ugnį.
  • Vanduo.Per didelis kiekis vandens gali užgęsinti mūsų laužą todėl svarbu nepersistengti. Rekomenduojama gerti vandenį 1,5-0,5 h prieš valgį ir ne anksčiau kaip 1h po. Geriant gerokai prieš valgį ir neužgeriant valgio metu- lieknėsime; gerdami valgio metu- virškinimą gęsinsime, o užsigerdami po valgio stipriai apsunkinsime arba visai užgęsinsime virškinimo ugnį.
  • Nepalanku valgyti, jeigu nejaučiame fizinio alkio

Parengta pagal; Ajurveda: mokslas apie gyvenimą ir sveiktatą/ Partap Chauhan; Vilnius: Išmintis: Ajuvedos akademija, 2012.- 264p,

 

Labai svarbu sureguliuoti virškinimo ugnį Agni. Ajurvedoje Agni sąvoka labai dažnai minima. Plačiąją prasme – tai ugnis, kurianti visą visatą, atsakinga už visus alchemijos virsmus kosmose. Žmogaus kūne Agni – tai virškinimo ugnis. Ji padeda skaidyti ir įsisavinti visas maisto medžiagas, padeda išsiskirti iš maisto subtiliosioms energijoms. Agni pagalba šios subtiliosios energijos atlieka įvairius virsmus, alchemijos procesus mūsų jausmuose, kūne. Kad maistas teikia daug subtiliųjų energijų, buvo žinoma jau senovėje. Vedų raštai teigia, kad dauguma žolių, prieskonių veikia mūsų jausmus: padeda geriau suvokti meilę ir ją išreikšti, padeda suvokti pasaulį, ugdo mūsų aukštesniąją sąmonę. Todėl su maistu reikia elgtis labai pagarbiai: puošti stalus gėlėmis, prieš valgį nusiprausti. Valgio metu Ajurveda pataria stabtelėti ir lėtai įkvėpti oro. Tas oras reikalingas geresniam maisto sudeginimui, o kartu jo subtiliųjų energijų įsisavinimui.

Agni žmogaus kūne padeda pasišalinti šlakams – jie išeina su šlapimu, prakaitu, per tiesiąją žarną. Dalį šlakų neutralizuoja pati ugnis Agni.

Silpna Agni – blogas, vangus virškinimas. Pernelyg kaitri, didelė Agni – maistas “sudega”, net nespėjus jo įsisavinti.

Silpnos Agni požymiai:

  • Dujos;
  • Atsirūgimas;
  • Lėtas virškinimas;
  • Vangus mąstymas, apatija;
  • Nėra prakaito arba jo mažai;
  • Vidurių užkietėjimas.

Pernelyg kaitrios Agni požymiai:

  • Labai stiprus, dažnas atsirūgimas;
  • Stiprus prakaitavimas;
  • Diarėja (viduriavimas);
  • Deginimas virškinamajame trakte;
  • Susierzinimas, įsiaudrinimas.

Abiem šiais atvejais, norėdami sureguliuoti virškinimą, turite laikytis aukščiau pateiktų rekomendacijų. Tik silpnos Agni atveju reikia valgyti kuo įvairesnių prieskonių, gerti jų arbatas, ypač naudingos imbiero ir kardamono arbatos. Maistas būtinai privalo būti šiltas. Kelių dienų badavimas ir įvairių žolelių arbatos taip pat padidina virškinimo ugnį Agni. Padidintos Agni atveju galima gerti daugiau sulčių, valgyti įvairių vaisių, salotų, gerti vėsesnius gėrimus. Iš prieskonių galima vartoti tik pankolį ir ciberžolę. Jie yra neutralūs ir sureguliuoja pačią Agni.

Digestion

 

Nuotrauka iš http://lt.wikipedia.org/wiki/Maistas#mediaviewer/File:Foods.jpg

http://www.quazoo.com/q/Ayurveda

http://heymonicab.com/ayurveda-an-overview/agni-digestive-fire/

http://www.sebastianpole.com/articles/Digestive-strength-and-Agni.html

Click to access rasmussen-jeff-importance-of-fire.pdf

http://kinu-medicina.lt/ajurveda/43-odzas-ir-agni1.html

 

 

2 Replies to “Imuninė sistema. Organizmo užterštumo simtomai ir virškinimo svarba”

Palikti komentarą