Filosofija. Psichologija. Sveikata | Šventraščiai

Kosmologniai laiko ciklai hinduizme bei senovės raštų pranašystės

Astrologija ratas

Laiko ciklai ir senovės raštų pranašystės.

Pranašystės užrašytos Šventraštyje Šrimad Bhagavatam

Istoriniaifilosofiniai  Vedų  skyriai (PuranosRamajana  ir  Mahabharata) aprašo  svarbiausius  Visatos  įvykius – buvusius  ir  būsimus, kurie  nusitęsia  per  milijardus  metų.

Vedos  pateikia  detaliausią  aprašymą, kaip  pagal  aukščiausią  planą  buvo  sukurta  Visata. Šis  planas – tai  besikartojantys  kūrimo  ir  naikinimo  ciklai. Svarbiausias  iš  jų  susideda  iš  keturių  epochų (jugų), vadinamų  Satja, Treta, Dvapara  ir  Kali. Kiekvienas  ciklas  prasideda  nuo  aukso  amžiaus (visuotinės  taikos  ir  dvasinio  progreso  laikmetis)  ir  baigiasi  geležies – degradacijos  ir  vaidų – amžiumi. Prasidėjus  naujai  Satja-jugai, sugrįžta  ir  seni  geri  laikai,  ir  ciklas  kartojasi – vėl  ir  vėl. Tūkstantis  tokių  ciklų  sudaro  vieną  Visatos  dieną (kalpą), kuri  trunka  4  milijardus  320  milijonų  metų. Dar  tiek  pat  trunka  naktis. Kiekviena  tokia  diena  skirstoma  į  14  periodų  po  309  milijonus  metų. Po  kiekvieno  periodo  gyvybė  Žemėje  ir  daugelyje  kitų  planetų sunaikinama, o  paskui  ją  vėl  prikelia  pusdieviai.

3102 metai  prieš  mūsų  erą, vasario  18  dieną, prasidėjo  Kali-juga. Ji  truks  432.000  metų. Istorikai  mano, kad  biblinis  tvanas  įvyko  trečiame  tūkstantmetyje  prieš  mūsų  erą. Biblijoje  nurodyta, kokia  žmonių  amžiaus  trukmė  buvo  po  tvano: Simas – 600  metų, Abraomas – 175, Mozė – 120. Palaipsniui  gyvenimas  trumpėjo  iki  šimto  ir  mažiau  metų. Pablogėjo  klimatas; didelės  žemės  sritys  virto  dykumomis  arba  tapo  ežerų  ir  jūrų  dugnu.

Jugos Visatos kūrimasJuga (iš sanskrito: „vadžios“, „pora“, „karta“) – hinduizmo kosmologijoje reiškia pasaulinį laikotarpį.

Seniausiose kosmografinėse tradicijose išskiriamos 4 jugos, kurios yra aprašomos epinėje literatūroje:

  1. Kritajuga(taip pat Satjajuga, „gerovės amžius“), kurios metu žmonės yra apdovanoti visokiausiomis kilniadvasiškomis savybėmis, nežino ligų ir vargo; viešpatauja lygybė, visi meldžiasi vienam dievui ir egzistuoja tik viena veda; 1728000 , žmogaus gyvenimas 100 000
  2. Tretajuga, kai teisingumas palaipsniui mažėja; atsiranda ydos, bet visi prisilaiko religinių pareigų; paplinta visokiausi aukojimai; 1296000 žemės metų 1000 žmogaus gyvenimo trukmė
  3. Dvaparajuga, kai pasaulyje ima vyrauti blogis ir ydos; vieninga veda padaloma į 4 dalis, ir jau ne visi gali ją suvokti ir vykdyti; žmones kankina negalios; 864000 1000 gyvenimo metų
  4. Kalijuga, kai egzistuoja gerovės nuosmukis, žmonių gyvenimas tampa trumpu, pilnas blogio ir nuodėmių, jie naikina vieni kitus karuose; valdovai apvaginėja savo pavaldinius, teisuoliai elgetauja, o nusikaltėliai klesti, moterys atsiduoda paleistuvystei; žmonių santykiuose viešpatauja melas, pyktis, godumas; į vedas visai nekreipiama dėmesio. 427000 žemės metų 100 metų trukmė

Jugos visata

Gera naujiena- Pagal  dieviškąjį  planą, po  pirmųjų  penkių  tūkstančių  Kali jugos  metų  prasideda  dvasinio  pakilimo  periodas, truksiantis  10.000  metų.   

Viešpats  Žemėje  ar  kitoje  planetoje  pasirodo  tada, kai  dėl  demonų  kišimosi  sutrinka  ten  nustatyta  tvarka. Kiekviename  Savo  įsikūnijime  apie  religiją  Jis  kalba  lygiai  tiek, kiek  tai  gali  suvokti  šalia  Jo  esantys  žmonės. Bet  tikslas  visada  vienas – atvesti  žmones  į  Dievo  sąmonę  ir  religinių  principų  pildymą. Kai  kada  Aukščiausias  Dievo  Asmuo  įvairiais  pavidalais  nužengia  Pats, kai  kada  atsiunčia  Savo  atstovus  sūnaus  ar  tarno  rolėje.

Viešpaties pavidalas, kuris nužengia į materialų pasaulį tam kad kurti, yra vadinamas avatāra arba inkarnacija.

ŠBh. 1.3.28 komentare Prabhupada sako, kad avatara reiškia, tas, kuris nužengia. Visos Viešpaties inkarnacijos, o taip pat Jis pats nužengia į įvairias šio pasaulio planetas arba įvairias gyvybės formas tam, kad įvykdytų tam tikrą misiją. Kartais nužengia Jis pats, o kartais Jo pilnutinės dalys arba pilnutinių dalių dalys, arba atsietos Jo dalys tiesiogiai ar netiesiogiai Jo įgaliotos.gita-117

yadä yadä hi dharmasya
glänir bhavati bhärata
abhyutthänam adharmasya
tadätmänaà såjämy aham

Kai tik religija ima kur nors nykti ir įsivyrauja bedievybė, Aš nužengiu Pats, o Bharatos aini. (Bhagavad-gita 4.7)

pariträëäya sädhünäà
vinäçäya ca duñkåtäm
dharma-saàsthäpanärthäya
sambhavämi yuge yuge 

Kad išlaisvinčiau doruosius ir sunaikinčiau piktadarius, o taip pat atkurčiau religijos principus, epocha po epochos Aš apsireiškiu Pats. (Bhagavad-gita 4.8)

Srimad Bhagavatam knygos

PRANAŠYSTĖS UŽRAŠYTOS PRIEŠ 5000 METŲ VEDŲ ŠVENTRAŠTYJE ŠRIMAD BHAGAVATAM:

ŠB 12.2.1: Šukadeva Gosvamis tarė: O karaliau, Tuomet dėl galingo Kali amžiaus poveikio tikėjimas, teisingumas, švara, tolerancija, gailestingumas, gyvenimo trukmė, fizinės jėgos ir atmintis mažės diena iš dienos.
ŠB 12.2.2: Kali-jugoje, tik turtas bus laikomas žmogaus kilmės, gero elgesio ir gerų savybių kriterijumi. Teisingumas ir įstatymai priklausys tam, kas turi turtus.
ŠB 12.2.3: Vyrai ir moterys gyvens kartu tik dėl išorinio potraukio, o verslo sėkmė priklausys nuo gebėjimo apgauti. Vyro ir moters savybės bus vertinamos, pagal jų seksualinius sugebėjimus, žmogus bus laikomas brachmanu (dvasininku), tik dėl to, kad dėvi šventąją virvelę.
ŠB 12.2.4: Žmogaus dvasinė padėtis bus apsprendžiama tik iš išorinių simbolių. Žmogaus bus laikomas padoriu jei jis sugebės uždirbti pragyvenimui. Sugebantis žongliruoti žodžiais bus laikomas išsilavinusiu.
ŠB 12.2.5: Neturintis pinigų bus laikomas nedvasingu, o veidmainystė laikoma privalumu. Santuoka bus tvirtinama tik žodiniu susitarimu. Vienintelė sąlygą, kad žmogus būtų laikomas pilnavertis visuomenės narys – jis turi būti išsimaudęs.
ŠB 12.2.6: Šventa vieta bus laikoma ne daugiau kaip vandens rezervuaru, o grožis priklausys nuo šukuosenos stiliaus. Gyvenimo tikslu taps pilvo prikimšimas. Įžūlumas bus laikomas teisiu. Sugebantis išlaikyti šeimą, bus laikomas žinovu, o religijos principų bus laikomasi tik dėl reputacijos.
ŠB 12.2.7: Žemė bus užpildyta korumpuotų žmonių, o valdžia priklausys stipriausiems.
ŠB 12.2.8: Prarasdami žmonas ir turtus dėl lyderių, kurie elgsis ne geriau nei paprasti vagys, žmonės bus priversti bėgti į kalnus ir miškus.
ŠB 12.2.9: Varginami bado ir perdėtų mokesčių žmonės ims valgyti lapus, šaknis, mėsą, laukinį medų, vaisius, gėles ir sėklas. Sekinami sausrų jie visai nusigyvens.
ŠB 12.2.10: Piliečiai kęs dėl šalčio, vėjo, karščio, lietaus ir sniego. Jie toliau bus kankinami kivirčų, bado, troškulio, ligų ir didelių neramumų.
ŠB 12.2.11: Maksimali gyvenimo trukmė priartės prie 50-ies metų.

Dėl žinių patikimumo ir ką reikia daryti?

… laimė ir kančia pasirodo trumpam ir ilgainiui išnyksta – taip keičiasi žiemos ir vasaros. Šiuos pojūčius sukelia juslinis patyrimas … ir reikia mokytis netrikdomam juos pakęsti. O geriausias tarp žmonių, tik tas, kurio netrikdo laimė ir kančia, kuris išlieka tvirtas jas patyręs – iš tikro vertas išsivaduoti. Regintieji tiesą priėjo išvadą, kad tai, kas neegzistuoja – nepastovu, o tai kas amžina – nekinta. Šią išvadą jie padarė ištyrę abiejų reiškinių esmę.(2 skyrius, 14-16 tekstai)

Toksai žmogus, kuris rūpinasi kitais, neturi savų problemų, nėra joms laiko. Savoms problemoms nėra laiko, tai kas atsitinka? Jos nebe tavo ir viskas. Tik tol, kol pats jas įsileidi į savo gyvenimą ir įšventini jas, problemas, sau į mokinius – jos ir sukasi apie tave ir nesitraukia. Bet jeigu tu tarnauji žmonijai skleidamas dvasines žinias ir dvasinę kultūrą, nėra laiko problemoms. Ananda Caitanya Prabhu (Aurelijus Piešinas)

Daugiau galima perskaityti:

http://www.bhaktistudija.lt/lt/laiko-ratas

http://www.talentshare.org/~mm9n/articles/dev/14Avatars.htm

http://www.nitaigauracandra.lt/lt,biblioteka

http://www.veduzinios.lt/index.php?id=62

Palikti komentarą