Laiko ciklai ir senovės raštų pranašystės.
Pranašystės užrašytos Šventraštyje Šrimad Bhagavatam
Istoriniai–filosofiniai Vedų skyriai (Puranos, Ramajana ir Mahabharata) aprašo svarbiausius Visatos įvykius – buvusius ir būsimus, kurie nusitęsia per milijardus metų.
Vedos pateikia detaliausią aprašymą, kaip pagal aukščiausią planą buvo sukurta Visata. Šis planas – tai besikartojantys kūrimo ir naikinimo ciklai. Svarbiausias iš jų susideda iš keturių epochų (jugų), vadinamų Satja, Treta, Dvapara ir Kali. Kiekvienas ciklas prasideda nuo aukso amžiaus (visuotinės taikos ir dvasinio progreso laikmetis) ir baigiasi geležies – degradacijos ir vaidų – amžiumi. Prasidėjus naujai Satja-jugai, sugrįžta ir seni geri laikai, ir ciklas kartojasi – vėl ir vėl. Tūkstantis tokių ciklų sudaro vieną Visatos dieną (kalpą), kuri trunka 4 milijardus 320 milijonų metų. Dar tiek pat trunka naktis. Kiekviena tokia diena skirstoma į 14 periodų po 309 milijonus metų. Po kiekvieno periodo gyvybė Žemėje ir daugelyje kitų planetų sunaikinama, o paskui ją vėl prikelia pusdieviai.
3102 metai prieš mūsų erą, vasario 18 dieną, prasidėjo Kali-juga. Ji truks 432.000 metų. Istorikai mano, kad biblinis tvanas įvyko trečiame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Biblijoje nurodyta, kokia žmonių amžiaus trukmė buvo po tvano: Simas – 600 metų, Abraomas – 175, Mozė – 120. Palaipsniui gyvenimas trumpėjo iki šimto ir mažiau metų. Pablogėjo klimatas; didelės žemės sritys virto dykumomis arba tapo ežerų ir jūrų dugnu.
Juga (iš sanskrito: „vadžios“, „pora“, „karta“) – hinduizmo kosmologijoje reiškia pasaulinį laikotarpį.
Seniausiose kosmografinėse tradicijose išskiriamos 4 jugos, kurios yra aprašomos epinėje literatūroje:
- Kritajuga(taip pat Satjajuga, „gerovės amžius“), kurios metu žmonės yra apdovanoti visokiausiomis kilniadvasiškomis savybėmis, nežino ligų ir vargo; viešpatauja lygybė, visi meldžiasi vienam dievui ir egzistuoja tik viena veda; 1728000 , žmogaus gyvenimas 100 000
- Tretajuga, kai teisingumas palaipsniui mažėja; atsiranda ydos, bet visi prisilaiko religinių pareigų; paplinta visokiausi aukojimai; 1296000 žemės metų 1000 žmogaus gyvenimo trukmė
- Dvaparajuga, kai pasaulyje ima vyrauti blogis ir ydos; vieninga veda padaloma į 4 dalis, ir jau ne visi gali ją suvokti ir vykdyti; žmones kankina negalios; 864000 1000 gyvenimo metų
- Kalijuga, kai egzistuoja gerovės nuosmukis, žmonių gyvenimas tampa trumpu, pilnas blogio ir nuodėmių, jie naikina vieni kitus karuose; valdovai apvaginėja savo pavaldinius, teisuoliai elgetauja, o nusikaltėliai klesti, moterys atsiduoda paleistuvystei; žmonių santykiuose viešpatauja melas, pyktis, godumas; į vedas visai nekreipiama dėmesio. 427000 žemės metų 100 metų trukmė
Gera naujiena- Pagal dieviškąjį planą, po pirmųjų penkių tūkstančių Kali jugos metų prasideda dvasinio pakilimo periodas, truksiantis 10.000 metų.
Viešpats Žemėje ar kitoje planetoje pasirodo tada, kai dėl demonų kišimosi sutrinka ten nustatyta tvarka. Kiekviename Savo įsikūnijime apie religiją Jis kalba lygiai tiek, kiek tai gali suvokti šalia Jo esantys žmonės. Bet tikslas visada vienas – atvesti žmones į Dievo sąmonę ir religinių principų pildymą. Kai kada Aukščiausias Dievo Asmuo įvairiais pavidalais nužengia Pats, kai kada atsiunčia Savo atstovus sūnaus ar tarno rolėje.
Viešpaties pavidalas, kuris nužengia į materialų pasaulį tam kad kurti, yra vadinamas avatāra arba inkarnacija.
ŠBh. 1.3.28 komentare Prabhupada sako, kad avatara reiškia, tas, kuris nužengia. Visos Viešpaties inkarnacijos, o taip pat Jis pats nužengia į įvairias šio pasaulio planetas arba įvairias gyvybės formas tam, kad įvykdytų tam tikrą misiją. Kartais nužengia Jis pats, o kartais Jo pilnutinės dalys arba pilnutinių dalių dalys, arba atsietos Jo dalys tiesiogiai ar netiesiogiai Jo įgaliotos.
yadä yadä hi dharmasya
glänir bhavati bhärata
abhyutthänam adharmasya
tadätmänaà såjämy ahamKai tik religija ima kur nors nykti ir įsivyrauja bedievybė, Aš nužengiu Pats, o Bharatos aini. (Bhagavad-gita 4.7)
pariträëäya sädhünäà
vinäçäya ca duñkåtäm
dharma-saàsthäpanärthäya
sambhavämi yuge yugeKad išlaisvinčiau doruosius ir sunaikinčiau piktadarius, o taip pat atkurčiau religijos principus, epocha po epochos Aš apsireiškiu Pats. (Bhagavad-gita 4.8)
PRANAŠYSTĖS UŽRAŠYTOS PRIEŠ 5000 METŲ VEDŲ ŠVENTRAŠTYJE ŠRIMAD BHAGAVATAM:
ŠB 12.2.1: Šukadeva Gosvamis tarė: O karaliau, Tuomet dėl galingo Kali amžiaus poveikio tikėjimas, teisingumas, švara, tolerancija, gailestingumas, gyvenimo trukmė, fizinės jėgos ir atmintis mažės diena iš dienos.
ŠB 12.2.2: Kali-jugoje, tik turtas bus laikomas žmogaus kilmės, gero elgesio ir gerų savybių kriterijumi. Teisingumas ir įstatymai priklausys tam, kas turi turtus.
ŠB 12.2.3: Vyrai ir moterys gyvens kartu tik dėl išorinio potraukio, o verslo sėkmė priklausys nuo gebėjimo apgauti. Vyro ir moters savybės bus vertinamos, pagal jų seksualinius sugebėjimus, žmogus bus laikomas brachmanu (dvasininku), tik dėl to, kad dėvi šventąją virvelę.
ŠB 12.2.4: Žmogaus dvasinė padėtis bus apsprendžiama tik iš išorinių simbolių. Žmogaus bus laikomas padoriu jei jis sugebės uždirbti pragyvenimui. Sugebantis žongliruoti žodžiais bus laikomas išsilavinusiu.
ŠB 12.2.5: Neturintis pinigų bus laikomas nedvasingu, o veidmainystė laikoma privalumu. Santuoka bus tvirtinama tik žodiniu susitarimu. Vienintelė sąlygą, kad žmogus būtų laikomas pilnavertis visuomenės narys – jis turi būti išsimaudęs.
ŠB 12.2.6: Šventa vieta bus laikoma ne daugiau kaip vandens rezervuaru, o grožis priklausys nuo šukuosenos stiliaus. Gyvenimo tikslu taps pilvo prikimšimas. Įžūlumas bus laikomas teisiu. Sugebantis išlaikyti šeimą, bus laikomas žinovu, o religijos principų bus laikomasi tik dėl reputacijos.
ŠB 12.2.7: Žemė bus užpildyta korumpuotų žmonių, o valdžia priklausys stipriausiems.
ŠB 12.2.8: Prarasdami žmonas ir turtus dėl lyderių, kurie elgsis ne geriau nei paprasti vagys, žmonės bus priversti bėgti į kalnus ir miškus.
ŠB 12.2.9: Varginami bado ir perdėtų mokesčių žmonės ims valgyti lapus, šaknis, mėsą, laukinį medų, vaisius, gėles ir sėklas. Sekinami sausrų jie visai nusigyvens.
ŠB 12.2.10: Piliečiai kęs dėl šalčio, vėjo, karščio, lietaus ir sniego. Jie toliau bus kankinami kivirčų, bado, troškulio, ligų ir didelių neramumų.
ŠB 12.2.11: Maksimali gyvenimo trukmė priartės prie 50-ies metų.
Dėl žinių patikimumo ir ką reikia daryti?
… laimė ir kančia pasirodo trumpam ir ilgainiui išnyksta – taip keičiasi žiemos ir vasaros. Šiuos pojūčius sukelia juslinis patyrimas … ir reikia mokytis netrikdomam juos pakęsti. O geriausias tarp žmonių, tik tas, kurio netrikdo laimė ir kančia, kuris išlieka tvirtas jas patyręs – iš tikro vertas išsivaduoti. Regintieji tiesą priėjo išvadą, kad tai, kas neegzistuoja – nepastovu, o tai kas amžina – nekinta. Šią išvadą jie padarė ištyrę abiejų reiškinių esmę.(2 skyrius, 14-16 tekstai)
Toksai žmogus, kuris rūpinasi kitais, neturi savų problemų, nėra joms laiko. Savoms problemoms nėra laiko, tai kas atsitinka? Jos nebe tavo ir viskas. Tik tol, kol pats jas įsileidi į savo gyvenimą ir įšventini jas, problemas, sau į mokinius – jos ir sukasi apie tave ir nesitraukia. Bet jeigu tu tarnauji žmonijai skleidamas dvasines žinias ir dvasinę kultūrą, nėra laiko problemoms. Ananda Caitanya Prabhu (Aurelijus Piešinas)
Daugiau galima perskaityti:
http://www.bhaktistudija.lt/lt/laiko-ratas
http://www.talentshare.org/~mm9n/articles/dev/14Avatars.htm