Filosofija. Psichologija. Sveikata | Šventraščiai

Pareigos ir atsižadėjimas Šri Haridasa Šastri Maharadžas

Šri Haridasa Šastri Maharadžas 2

Dalinuosi Šri Haridasa Šastri Maharadžo atsakymu į klausimą apie santykius; mano nuomone šis atsakymas gali padėti pamatyti atsižadėjimo (netikro atsižadėjimo) reiškinį kiek iš kito kampo. Maharadžas paprastai ir taikliai pastebi tyros bhakti praktikos privalumus, išryškina Vrindavano gopių kaip tobuliausių atsidavusiųjų pavyzdį, bei atskleidžia kokia nuotaika turėtų būti pas sadhaką. Vertimas yra mano paties gana mėgėjiškas, jeigu kas rastų kokių klaidų, pastabų ar klausimų mielai lauksiu; Versta iš knygos (2015) Šri Guru Daršana Teachings of Šri Haridasa Šastri Maharaja 351-352 pusl.

KLAUSIMAS:

Aš šeimos žmogus ir turiu gyventi šeimyninį gyvenimą. Aš turiu bendrauti su žmonėmis visuomenėje ir kartais net vykti į vestuves, gimtadienius, tačiau ten visos kalbos kasdienės, tos kalbos neturi nieko bendro su Krišna. Kaip man laikytis toliau nuo viso to?

ATSAKYMAS:

Kaip toli nuo to tu nori būti? Mahaprabhu bhakti yra iškiliausia revoliucija, kuri kada nors buvo nutikusi šioje visatoje per visą jos egzistavimą. Ji visiškai skiriasi nuo kitų, taip vadinamų dvasinių kelių (procesų), kurie iš tikrųjų yra demoniški ir visiškai nepraktiški. Kituose praktikose tu turi atsižadėti to ir ano, tačiau jeigu Dievas sukūrė visą šią visatą, tai kodėl turėtum jos atsisakyti (atsižadėti)? Ar Jis nėra intelektualus? Kodėl kas nors turėtų menkinti Dievo kūriniją. Jis mums suteikė kūna ir jutimus, tad kaip tu jų atsikratysi? Net jeigu priimsi sanyasą, tu eisi kur nors ir mėgausies, nes atsižadėjimas yra irgi tam, kad mėgautis. Žmonės pradžioje mėgina mėgautis, ir tuomet kai jiems nepasiseka jie nusivilia tais malonumais. Po to jie ieško malonumo atsižadėdami, tačiau svarbu suvokti, jog tiek mėgavimasis tiek atsižadėjimas yra dvi skirtingos tos paties monetos pusės. Tai nėra bhakti; bhakti tai Krišnanušilanam.

Gopių pavyzdys

Krišna yra visur, tad kur tu pabėgsi? Visas pasaulis prklauso Jam; Anušilanam reiškia veikla, tad kurią veiklą tu paliksi? Juk tu turi bendrauti su žmonėmis, o tam būtina palaikyti santykius su jais. Turėtum būti praktiškas,  tačiau protas bet kuriuo atveju turėtų likti sutelktas į Krišną. Tuomet nebus jokių problemų.  Mahaprabhu neparodė pavyzdžio idealaus sanjasio, t.y. atsidavusio, kuris  gyvena  ašrame ir neturi šeimos. Čaitanja Mahaprabhu parodė pavyzdį gopių, kurios yra šeimos ašrame (t.y. gyvena šeimyninį gyvenimą). Jo pavyzdys yra moterų, o ne vyrų. Moteris yra daug labiau pasinėrusios į šeimyninį gyvenimą,  nes turi rūpintis vaikais. Jos turi nedaug progų net sadhu-sangai, kai tuo tarpu vyrai yra laisvi išeiti iš namų ir eiti kur tik nori, kalbėtis ir t.t. Tačiau gopės yra aukščiausios klasės atsidavusios. Jos yra atsidavusios esant bet kokiomis aplinkybėmis. Todėl kiekvienas gali būti atsidavusysis imdamas pavyzdį iš jų. Būtent gopių protai yra nuolat sutelkti į Krišną. Trumpai tariant, Bhagavad Gitoje 8.7 Krišna sako:

Todėl nuolat atmink mane ir kovok. Su intelektu sutelktu į Mane, tu be abejonės pasieksi  Mane.

Kova reiškia, savo pareigų atlikimas. Krišna nesako „bėk iš čia“. Tiek Pandavai, tiek Vidura buvo šeimos žmonės. Jie buvo iš karališkų šeimų ir Jie valdė karalystes. Mes žinome su kokiais sunkumais susiduriame tiesiog prižiūrėdami buitį. Tad įsivaizduokite kiek painiavos yra valdyti karalystę. Jus turėsite susidurti su daugybe problemų, kurios ateis priešų, nusikaltėlių, bei politikos administraciniuose reikaluose pavidalais. Jus tikriausiai galvojate kaip šios asmenybės gali būti atsidavę? Kada gi jie randa laiko sėdėti ir atlikti kirtaną ar japą? Juk visuomet yra problemų, kurias reikia spręsti. Jie niekuomet nepasilieka vieni, kadangi juos nuolat lydi apsauga (asmens sargybiniai). Tačiau jie buvo nuostabūs atsidavę, todėl kad praktikavo Krišnanušilanam. T.y. kiekvienas veiksmas buvo atliekamas dėl Krišnos labo (siekiant nudžiuginti Krišną). Jie kovojo tik dėl Jo labo ir siekė taikos irgi tik Krišnos labui. Būtent ši tai turėtų kiekvienas išmokti.

Uttama bhakti

Uttama bhakti yra pats palankiausias procesas. Jeigu pasiduosite tuomet tam tikri dalykai net neišsivystys (jumyse). Ši bhakti įneša šviesą visame kame, ar tai būtų menas, ar muzika, šokiai, drama, literatūra, dainavimas ir t.t.. Viskas turi savo praktinį panaudojimą bhakti. Šeši Gosvamiai atnešė revoiuciją į visas sritis. Jeigu seksite jnana margos ar joga margos procesais jus turėsite viską atmensti (palikti). Tačiau Uttama bhakti viskas panaudojama. Gosvamiai demonstravo tai savo pavyzdžiu.

Šri Haridasa Šastri Maharadžas

Papildomai pateikiu Šrilos Prabhupados Bhagavad Gitos 8.7 pažodinį vertimą:

Bg. 8.7

tasmāt sarveṣu kāleṣu
mām anusmara yudhya ca
mayy arpita-mano-buddhir
mām evaiṣyasy asaṁśayaḥ

tasmāt — todėl; sarveṣu — visais; kāleṣu — laikais; mām — Mane; anusmara — prisimink; yudhya — kovok; ca — taip pat; mayi — Man; arpita — atiduodamas; manaḥ — protą; buddhiḥ — intelektą; mām — Mane; eva — tikrai; eṣyasi — tu pasieksi; asaṁśayaḥ — be abejonės.

Todėl, Arjuna, visada galvok apie Mane, kaip Kṛṣṇą, ir tuo pačiu metu kovok – vykdyk tau nurodytą pareigą. Paskyręs Man savo veiklą ir į Mane sutelkęs protą bei intelektą, tu be abejonės pasieksi Mane.