Bhakti suteikia palengvėjimą nuo visų rūšių materialių rūpesčių (1) Kleśaghnī
Bhakti devi pilnai pašalina visus sunkumus, tiems, kurie priimą atsidavimo tarnystės prieglobstį. Kleša būna trijų rūšių: nuodemė (papa), nuodemės sėklos formoje (pāpa-bīja) ir neišmanymas (avidya). Dėl nuodemių padarytų per nesuskaičiuojamus gyvenimus ir dabartines ar net ateities nuodemes,- gyvoji esybė turi iškęsti įvairias negandas. Pagrindinės nuodemės yra analizuojamos penktoje knygos dalyje Śrī Caitanya-śikṣāmṛtos. Šios nuodemės gali būti suskirstytos į dvi kategorijas: prārabdha and aprārabdha.
Prārabdha nuodemės yra tos, dėl kurių gyvoji esybė turi kentėti už jos poelgius šiame gyvenime. Nuodemių pasekmės, kurios pasireikš kitame gyvenime vadinamos aprārabdha. Nuodemės padarytos per nesuskaičiuojamus gyvenimus kartu sudėjus (aprārabdha) kitame gyvenime pasireiškia kaip prārabdha (nuodemės).Taigi, esant amžinam tvarkos įstatymui, jīva yra priversta iškęsti reakcijas už jos nuodemes padarytas per praėjusius daugybę gyvenimų. Gimimas (brāhmaṇa)[1] brahmanų šeimoje, musulmonų šeimoje, turtingoje arba skurdžioje šeimoje, ar turint gražų ar bjaurų kūną – visa tai yra rezultatas prārabdha-karma. Gimimas neliečiamųjų (yavanų)[i] šeimoje yra dėl prarabdha karmos. Tyras (be priemaišų) atsidavimas sunaikina abi nuodemių rūšis, prārabdha ir aprārabdha. Jeigu jñāna keliu sekame tinkamai, tuomet išnyksta aprārabdha-karma. Tačiau, pasak jñānī šventraščių, kiekvienas turi atkentėti už savo prārabdha-karma. Vis dėl to bhakti sunaikina ir prārabdha-karma:
yan-nāmadheya-śravaṇānukīrtanād
yat-prahvaṇād yat smaraṇād api kvacit
śvādo ’pi sadyaḥ savanāya kalpate
kutaḥ punas te bhagavan nu darśanāt
Śrīmad-Bhāgavatam (3.33.6)
[Devahūti pasakė:] Mano Viešpatie, jeigu žmogus, net gimęs šunėdų šeimoje, girdi Tave šlovinančias giesmes, jas kartoja, reiškia Tau pagarbą ir atmena Tave, jis iškart pranoksta brahmaną, todėl įgyja teisę atlikti Vedose nurodytus aukojimus. Ką tada sakyti apie tą, kuris regėjo Tave savo akimis?
Šis posmas pabrėžia kaip lengvai bhakti sunaikina prārabdha nuodėmes, kurios pasekmė gimimo žemos klasės šeimoe. Dabar peržvelkime kaip bhakti sunaikina aprārabdha nuodėmes:
aprārabdha-phalaṁ pāpaṁ
kūṭaṁ bījaṁ phalonmukham
krameṇaiva pralīyeta
viṣṇu-bhakti-ratātmanām
Padma Purāṇa; Bhakti-rasāmṛta-sindhu (1.1.23)
Tiems, kurie turi gryną ir išskirtinį prisirišimą atsidavimo tarnystei Viešpačiui Višnu, jų (1) aprārabdha sukauptos nuodemės, kurios dar yra neapsireiškusioje stadijoje, (2) kūṭa, nuodėmės, kurios turi tendenciją duoti savo vaisius, kas reiškia, šioje stadijoje pradeda formuotis nuodemingi norai, (3) bīja, sėklos, kurios jau yra apsireiškusios nuodėmingų norų pavidalu, ir (4) prārabdha, apsireiškusios nuodėmės,- visos jos sunaikinamos viena po kitos.
Komentaras yra apie tai, jog norint sunaikinti nuodemes atsidavusiems nereikia atlikti jokių papildomų karma ar jñāna (karmos ar jñānos) veiksmų atgailai.
Troškimai elgtis nuodemingai glūdi gyvosios esybės širdyje, jie vadinami nuodėmių sėklomis pāpa-bīja. Pāpa-bīja gali būti sunaikinta tik bhakti dėka:
tais tāny aghāni pūyante
tapo-dāna-vratādibhiḥ
nādharmajaṁ tad-dhṛdayaṁ
tad apīśāṅghri-sevayā
Śrīmad-Bhāgavatam (6.2.17); Bhakti-rasāmṛta-sindhu (1.1.24)
Sistemiški atgailos metodai norintiems išsivaduoti iš nuodemių pateikiami šventračiuose. Tokie įžadai kaip cāndrāyaṇa ir kitos veiklos karmos kelyje, labdara bei askezių atlikimas sunaikina tik tam tikras nuodėmes dėl kurių atgaila ir atliekama. Šie nuodemių atpirkimai nesunaikina jų šanknų, o tiksliau nuodėmingų norų, kurie atsiranda dėl neišmanymo. Nuodėmingi norai gali būti pašalinti tik įsitraukus į atsidavimo tarnystę Krišnai, kas reiškia jog be bhakti nėra kitų būdų pašalinti nuodėmingiems norams iš širdžių. Kai tik Bhakti-devī atsiduria mūsų širdyje, visi nuodėminigi troškimai bei dorybingi norai sunaikinami iki pat šaknų galiukų. Sekantis posmas iš Padma Purāṇa ir Śrīmad-Bhāgavatam aprašo kai bhakti sunaikina neišmanymą- avidyā
kṛtānuyātrā vidyābhir
hari-bhaktir anuttamā
avidyāṁ nirdahaty āśu
dāva-jvāleva pannagīm
Padma Purāṇa; Bhakti-rasāmṛta-sindhu (1.1.26)
Kai hari-bhakti apsireiškia širdyje, iš paskos jai seka ir žinojimo potencija vidyā-śakti, kuri kaip mat pašalina visą neišmanymą. Pateikiamas palyginimas, jog neišmanymas iš gyvosios esybės širdies pašalinamas taip pat kaip kad degant miškui sudega jame gyvenančios gyvatės.
yat-pāda-paṅkaja-palāśa-vilāsa-bhaktyā
karmāśayaṁ grathitam udgrathayanti santaḥ
tadvan na rikta-matayo yatayo ’pi ruddhasroto-
gaṇās tam araṇaṁ bhaja vāsudevam
Śrīmad-Bhāgavatam (4.22.39); Bhakti-rasāmṛta-sindhu (1.1.25)
Asketai kurie suvaldė savo protą atskirdami savo jusles nuo juslių objektų negali taip jau lengvai atrišti netikro ego mazgo širdyje, kai tuo tarpu atsidavusiji, kurie yra įsitraukę į transcendentinę meilės tarnystę lotosinėms Krišnos pėdoms gali atrišti šį mazgą betkada. Todėl, kiekvienas turėtų atlikti atsidavimo tarnystę Śrī Kṛṣṇa, aukščiausiam visų prieglobščiui.
Per tinkamų žinių kultivavimą praktikuotojas (mistikas/jogas) gali sumažinti neišmanymo poveiki nepriimdamas bhakti prieglobsčio, tačiau laiko klausimas kada jis puls:
ye ’nye ’ravindākṣa vimukta-māninas
tvayy asta-bhāvād aviśuddha-buddhayaḥ
āruhya kṛcchreṇa paraṁ padaṁ tataḥ
patanty adho ’nādṛta-yuṣmad-aṅghrayaḥ
Śrīmad-Bhāgavatam (10.2.32)
Pusdieviai meldžiasi: O Lotosoaki Viešpaties, nors kultivuojant neti-neti, neigimo principą, neatsidavė siekia pakilti virš materijos, netgi laiko save išsivadavusiais,- tačiau jų intelektas yra netyras. Su dideliais sunkumas jie skruodžia neišmanymo vandenyną, kad pasiektų Brahmaną, tačiau kadangi jie nepriemė prieglobsčio prie tavo lotosinių pėdų jie krenta žemyn iš šios pozicijos.
O artimieji atsidavusieji, jus tikriausiai esate girdėję žodį avidyā, turbūt trokštate sužinoti jo esmę. Todėl aš paaiškinsiu kai ką Jums šia tema. Śrī Kṛṣṇa turi nesuskaičiuojame gausybę energijų (jėgų) (śaktis). Tarp jų cit-śakti, jīva-śakti ir cit-śakti, Jīva-śakti yra žinomiausios. . Cit-śakti parodo Bhagavān’o buveinę (dhāma) ir visą susijusią paraphernaliją kuri būtina jo žaidimams (līlā). Kitas galimas apibūdinimas cit-śakti yra svarūpa-śakti. Jīva-śakti gamina nesuskaičiuojamą skaičių gyvųjų esybių. Iš prigimties jīvos yra dvasinės (cit-tattva), tačiau dėl savo netobulos padėties jos gali papulti į iliuzinės energijos māyos spąstus. Kultivuodamos savanaudiškus troškimus jos tampa priešiškos Krišnai, ko pasekoje patenka į iliuzinės energijos įtaką. O norėdamos atsidurti arčiau Krišnos, jos išsilaisvina iš mayos ir užsiima tarnyste Jam. Toks yra skirtumas tarp sąlygotų ir išsivadavusiųjų jīvų.
Iliuzinė energija iš esmės gyvąją sąlygotąją esybę veikia dviem būdais: per avidyos ir vidyos galią (potenciją). Veikiant avidya māyā uždengia tikrąjį tyrąjį gyvosios esybės ego, taip sukurdama klaidingai iškreiptą grubios materijos ego su kuriuo jīva save ir sutapatina. . Šie neišmanymo pančiai ir yra jīv’os sąlygotumo pasekmė. Ir tik kai tampame laisvi nuo avidy’os ir atsiskiriame nuo klaidingų savęs tapatinimųsi pasiekiame išsivadavimo stadiją. . Todėl avidyā galime laikyti tam tikra specialia mayos galia, kuri priverčia gyvąją esybę pamiršti savo tikrąją poziciją. Neišmanymas sukelia malonumų ieškojimo norus jīvai. Šie norai toliau vysto nuodėmių ir dorybių procesus. Šis nesupratimas ir yra šakninė priežastis visų sunkumų kuruos patiria jīva. Be bhakti joks kitas procesas negali sunaikinti šio neišmanymo. Karma gali sunaikinti pačias nuodėmes. Jñāna troškimus gali sunaikinti net iki šaknų, kuriie yra priežastis nuodėmių ir dorybingų poelgių. Tačiau tik bhakti visiškai, kartu su visomis šaknimis, išrauna nuodėmes, t.y. troškimus atlikti nuodėmes ar dorybingą veiklą ir visas pirmines mūsų norų užuomazgas, sąlygotas neišmanymo..
PAPILDYMAS
Toliau pateiksiu Kleśaghnī klasifikaciją;
Yra išskiriamos 5 Kleś’os (kančios):
Avidya – Nežinojimas tikrosios realybės
Asmita – Savęs klaidingas tapatinimasis
Raga – tai mūsų troškimai (dažniausai prie malonumų)
Dvesha – neapykanta, pasipiktinimas; vengimas dalykų kurių nenorime (kaip pavyzdžiui savo pareigų nevykdymas)
Abhinivesha – mirties baimė
Išsamesnis jų paaiškinimas (eng) paspaudus šią nuorodą
Lauksiu skaitytojų pastabų ir komentarų dėl vertimo;
Taip pat kviečiu prisidėti kiekvieną:
- Prie knygų padedančių geriau suprasti bhakti mokslą vertimų (šiuo metu verčiamos knygos);
- Išverstų knygų leidimo;
- Vedinės literatūros platinimo;
- Organizuojant ir reklamuojant seminarus ir paskaitas;
- Skaitant ir dalinantis;
