Naujieji Metai 2019 pas Šri Šri Nitai Gaurasundara

 

Idomu, jog šį naujametį vakarą jau man sapnuoti teko, tuos pasidalinimus ir jaukią nuotaiką; Tikiu, kiekvienam buvo tų akimirkų, kai atrodo, jog visą tai jau išgyvenai, kai jauti kas bus toliau…čia tas kaip ir deja vu efektas;

Dalį įspūdžių iš šio vakaro galima pamatyti nuotraukose- Nuotraukų albumas iš vykusios Šventės

Kadangi Naujų metų išvakarėse, žaidimo metu, realizacijomis pasidalinome visi išskyrus mane,- aš irgi turėjau lapelįsu klausimu apie įsimintiniausią pamokslavimą! Kažkoks idomus jausmas pasiliko, kad nespėjau pasidalinti bendrai,- tad parašysiu čia; gal netyčia kam bus idomu ir manęs negrauš sąžinė.

Kartą, gana neseniai teko pasakoti apie Bhagavad Gitą naujai su Krišnos sąmone susipažinusiai ir į Šventyklą atėjusiai merginai.  Daviau jai knygą ir parodžiau gale esančią Šrilos Prabhupados nuotrauką. Pradėjau pasakoti apie Jo pamokslavimo pradžią Amerikoje. Dalinausi kaip Šrila Prabhupada būdamas jau metuose su didžiausia meile rūpindavosi visais pas jį ateinančiais degradavusiais jaunuoliais, kaip nieko iš jų nereikalavo, kaip globojo juos, gamino valgyti, mokė apie dvasinio gyvenimo. Tuomet bekalbant nuo pamatyto vaizdo pajaučiau kaip pačiam balsas ėmė trūkčioti kaip net virpuliukai per kūną perbėgo. Merginos akys sužibo, didelės apvalios ašaros, tiesiog riedėjo skruostais netrukdomos.. savo ašaras ji ne iškart pastebėjo.  Tame momente kiek jautriau ir aš galėjau išgyventi kaip man pasisekė, jog Šrila Prabhupada paliko šią neįkainuojamą literatūrą. Tą patį vakarą mergina turėjo labai daug klausymų apie Viešpaties Čaitanjos filosofiją. Žodžiu, didelė dovana, pabūti įrankiais Dievo plane bei taip padėti sieloms, kurios jau ne pirmą gyvenimą eina bhakti keliu…