Filosofija. Psichologija. Sveikata | Šventraščiai

Guru Purnima ir bendravimas su bhaktais

Guru Purnima

Guru Purnima

Gurupūrnima – hinduistinė šventė, minima ašadhos mėnesio mėnulio pilnaties dieną, skirta pagerbti mitinį išminčių ir mokytoją Vjasą. Laikoma, kad tą dieną gimė išminčius Vjasa, todėl Gurupūrnima dar vadinama Vjasapūrnima. 

Guru Purnima 🌕 tai diena kai bhaktai prisimena savo mokytojus, savo globėjus, savo herojus. Tai diena kai ypatingai gražu šlovinti asmenybes, kurios vėl ir vėl kantriai atveria užtemusias akis bei užpildo šilrdį transcendentiniu žinojimu ir meile.🌸

Toliau dalinuosi Šrilos Prabhupados (1 (apie autorių šiek tiek informacijos apačioje po straipsniu)) verstos ir komentuotos knygos Šrimad Bhagavatam  6 giesmės 14 skyriaus 2-5 posmais; Tos eilutės man primena kokia neįkainojamai reta dovana yra bhakti (meilė) ir galimybė jos siekti. Taip pat su dėkingumu prisimenu kaip man pasisekė, jog šiame gyvenime turėjau galimybė prisiliesti, o dabar ir studijuoti Šrilos Prabhupados bei kitų didžių sielų parašytas knygas. Kaip pasisekė, jog visada šalia yra išmintingi ir linksmi vaišnavai, kurie nepriežastinės malonės dėka dalinasi bhakti nektaru net su tokios demoniškos prigimties žmonėmis kaip aš 🌼 

Šrimad Bhagavatam

6-osios Šrimad Bhagavatam giesmės 14-ojo skyriaus pradžioje Karalius Parikšitas klausia savo dvasinio mokytojo Šukadevos Gosvamio, kaip demonas Vritrasura galėto tapti išaukštintu bhaktu, jis sako:

Net dorybingieji pusdieviai ir didieji išminčiai, atsikratę pasaulietinio mėgavimosi nešvarybių, retai kada su tyra meile ir atsidavimu tarnauja lotosinėms Mukundos pėdoms. 6.14.2

Materialiame pasaulyje yra tiek gyvųjų esybių, kiek atomų. Nedaugelis iš jų gimsta žmonėmis, o tarp žmonių tik vienas kitas stengiasi vadovautis religijos įstatymais. 6.14.3

O geriausias iš brahmanų, Šukadeva Gosvami! Iš visų, paklūstančiųjų religijos įstatymams, tik keli trokšta išsivaduoti iš materialaus pasaulio. Iš daugelio tūkstančių, kurie siekia išvadavimo, vos vienas įstengia jį pelnyti, atsikratęs prisirišimo prie visuomenės, draugystės, meilės, savo šalies, namų, žmonos palikuonių. Tačiau net ir tarp tūkstančių tokių išvaduotų asmenybių itin retai kas suvokia tikrąją išvadavimo prasmę. 6.14.4

O didis išminčiau, tarp daugybės milijonų sielų, pelniusių išvadavimą ir tobulai perpratusių jo esmę, gal tik viena su meile ir atsidavimu tarnauja Viešpačiui Narajanai (Krišnai). Be galo retai sutiksi tokį bhaktą, atradusį nedrumsčiamą dvasios ramybę. 6.14.5

Tos eilutės man primena kokia neįkainojamai reta dovana yra bhakti (meilė) ir galimybė jos siekti. Taip pat su dėkingumu prisimenu kaip man pasisekė, jog šiame gyvenime turėjau galimybė prisiliesti, o dabar ir studijuoti Šrilos Prabhupados bei kitų didžių sielų parašytas knygas.💛 Kaip pasisekė, jog visada šalia yra išmintingi ir linksmi vaišnavai, kurie nepriežastinės malonės dėka dalinasi bhakti nektaru net su tokios demoniškos prigimties žmonėmis kaip aš 🙂 🌸

Asmuo laisvas nuo anarthų (trūkumų) yra laikomas tyru bhaktu. Toks bhaktas yra labai retas, maža to, net tarp milijono išsivadavusių (mukti pakopą pasiekusiųjų), sunkiai rasime bent vieną Krišnos bhaktą. Todėl bendravimas su Krišnos bhaktais šiame pasaulyje yra labai retas. (394 pusl. Jaiva Dharma (Bhaktivinodos Thakuros))

Šrila Prabhupada

*(1) Šrila Prabhupada atliko daug unikalių žygdarbių, vis dėl to vertingiausias indėlis – tai Jo knygos. Mokslininkų vertinamos už autoritetingumą, minties gilumą ir aiškumą (jos naudojamos kaip akademiniai vadovėliai daugelyje koledžų). Šrilos Prabhupados raštai išversti daugiau kaip į 50 kalbų. Jau būdamas garbingo amžiaus, per dvylika metų Šrila Prabhupada su paskaitomis keturiolika kartų apkeliavo planetą, pabuvojo šešiose kontinentuose. Nepaisant to, kad buvo labai užimtas, Šrila Prabhupada visą laiką daug rašė. Jo raštai sudaro ištisą Vedų filosofijos, religijos, literatūros bei kultūros biblioteką.

Šrilos Prabhupados Pranama Mantra (Krishna.lt vertimas)

nama oṁ viṣṇu-pādāya kṛṣṇa-preṣṭhāya bhū-tale
śrīmate bhaktivedānta-svāminn iti nāmine (1)
namas te sārasvate deve gaura-vāṇī-pracāriṇe
nirviśeṣa-śūnyavādi-pāścātya-deśa-tāriṇe (2)

1) namaḥ—lenkiuosi; oṁ—[kreipinys]; viṣṇu-pādāya—tam, kuris yra prie Viešpaties
Viṣṇu lotosinių pėdų; kṛṣṇa-preṣṭhāya—kuris yra labai brangus Viešpačiui Kṛṣṇai; bhutale—[kuris] šioje žemėje; śrīmate—garbinguoju; bhaktivedanta-svāmin—A.C.
Bhaktivedanta Svāmiu; iti—taip; nāmine—vadinamas.
Pagarbiai lenkiuosi Jo Dieviškajai Malonybei, Bhaktivedanta Svāmi
Prabhupādai, kuris šioje žemėje yra labai brangus Viešpačiui Kṛṣṇai ir
rado prieglobstį prie Jo lotosinių pėdų.
2) namaḥ—lenkiuosi; te—Tau; sārasvate deve—Bhaktisiddhāntos Sarasvatī Gosvāmio
tarne; gaura-vāṇī—Viešpaties Caitanyos pamokymus; pracāriṇe—pamokslaujančiam;
nirviśeṣa—(nuo) impersonalizmo; śūnya-vādi—(nuo) tuštumos doktrinos pasekėjų;
pāścātya—Vakarų; deśa—kraštus; tāriṇe—vaduojančiam.
Pagarbiai lenkiuosi tau, dvasinis mokytojau, Sarasvatī Gosvāmio mokiniui.
Tu maloningai pamokslauji Viešpaties Caitanyos žinią ir vaduoji Vakarų
šalis, kupinas impersonalizmo ir voidizmo

Impersonalizmas – įsitikinimas, kad Dievas yra Būtis, neturinti atributų ir savybių
(nirviśeṣa), tačiau suteikianti iliuzinius atributus ir savybes visoms būtybėms.
Voidizmas (angl. void – tuščias) – įsitikinimas, kad gyva esybė ir persona yra materijos
produktas, neturintis jokios transcendentinės esmės.