Bhakti jogų programa Kaziuko mugėje Vilniuje 2019 03 02

Mugės metu nemokamai buvo dalinamos vaišės šventės dalyviams ir svečiams. Norintys galėjo pasistiprinti karšta vegetariška sriuba, saldumynais ir arbata. Iš ties norinčių paragauti prasado (su meile pagaminto ir Dievui pasiūlyto maisto) buvo daugiau negu tikėtasi.

Taip pat vyko iškilmingos vaišnavų eisenos (Harinamos), kurių metų šokant su šypsenomis veide Vilniaus Harė Krišna beendruomenės narių lūpomis skambėjo šventi Viešpaties vardai.

Akimirkas iš vykusios eisenos galite matyti paspaudę šią nuorodą.

Taip pat vyko interakyvi viktorina, kurios metu lankytojai galėjo atsakyti į lengvus bet tuo pačiu nepaprastus (nekasdieniškus) klausimus. Užduotys buvo paruoštos iš anksto ir sunumeruotos nuo 1 iki 16; Norintys sudalyvauti viktorinoje ir gauti mielų suvenyrų ar papildomų lauktuvių turėjo be iš ankstinio pasiruošiomo atsakyti į tokius klausimus kaip: “kas yra išmintis?”, “kas yra meilė?” kam norėtumėte padėkoti?” “kas yra laimės šaltinis?”, “kas laukia po mirties?” reportažą ir kelis užfiksuotus mugės dalyvių atsakymus galite pamatyti paspaudę šią nuorodą.

Bhakti joga (skr. भक्ति योग = Bhakti Yôga – „meilės ryšys“) – viena iš keturių pagrindinių jogos krypčių hinduizme. Šios jogos paskirtis – vystyti, palaikyti Bhakti, t. y. – meilę, atsidavimą Dievui.

Harinama – taip sanskritu vaišnavai vadina viešą Viešpaties vardų giedojimą-kartojimą. Hari reiškia Viešpats, nama reiškia vardas, sudėjus kartu Viešpaties vardas, turima omenyje vardo kartojimas. Tai nėra kažkoks iššūkio metimas, viešas savęs išaukštinimas kitų akivaizdoje ar priešpastatymas, tai yra neatsiejamas bhakti-yogos sistemos metodas dvasiškai tobulėti, giliai susijęs su žmogaus sąmone ir pasąmone.

Nauda gauna visi – ir tie kas gieda ir tie kas klausosi. Kadangi Dievo vardas nesiskiria nuo pačio Dievo ir yra Absoliutus, net ir atsainiai ištartas ar išgirstas jis pasiekia gyvos esybės širdį ir taip palaipsniui gelbsti nuo visų neigiamų reiškinių.

Reinkarnacija (lot. reincarnatio ‘sugrįžimas į kūną’) – tariamas reiškinys, kai esminė žmogaus dalis (siela ar dvasia) po jo mirties įsikūnija į kitą žmogų, paukštį ar gyvūną. Kitas šio reiškinio pavadinimai yra metempsichozė arba persikūnijimas.