Šakelių ryšulys
Senas pamokslaujantis brahmanas gyveno šventoje vietoje, ašrame, drauge su savo septynetu mokinių. Ten jie šlovino labai senas ir žymias Radhos ir Krišnos Dievybes. Daugybė žmonių norėdavo pamatyti šias Dievybes ir paaukoti Jų garbinimui.
Tačiau Guru dėl senyvo amžiaus silpo. Jis žinojo, kad netrukus ateis laikas palikti savo kūną, bet nesijautė galįs perleisti visą tarnystę Dievybėms į mokinių rankas.
Vieną dieną, keliautojas paaukojo Dievybėms didžiulį rubiną. „Manau, mes turėtume jį parduoti“ – pareiškė vienas guru mokinių. „Ne, ne!“ – sušuko antras, – Radha turėtų jį dėvėti“. Tuojau pat įsikišo ir trečias: „Būtų daug geriau, jei mes jį padalintumėme į daugybę smulkių rubinų. Tuomet galėtume padaryti Jai vėrinį“.
Nesutarimai tarp mokinių tęsėsi taip ilgai, jog brahmanas juto, kad Dievybės taip ir negaus savo rubino. Tačiau jis nesikišo. Guru norėjo, kad mokiniai patys išmoktų valdyti ašramą.
Po kurio laiko jis pasakė: „Pakaks. Dabar kiekvienas iš jūsų eikite į mišką. Atneškite po vieną šakelę, ne storesnę kaip vienas colis“.
Septyni mokiniai nustojo vaidytis ir išėjo vykdyti guru norodymo. Kai jie sugrįžo, senasis brahmanas paėmė jų šakalius ir keletą kartų tvirtai perrišęs juos virve paklausė: „Kuris iš jūsų perlauš šį šakelių ryšulį?“.
Septynetas jaunų vyrų vienas po kito bandė perlaužti šį ryšulį, tačiau nepavyko nė pačiam stipriausiam: „Tai neįmanoma!“ – šaukė jie.
„Žiūrėkite“ – tarė jų guru, perkirsdamas virvę peiliu. Paėmęs kiekvieną pagaliuką atskirai, jis labai paprastai juos visus perlaužė. „Aš senstu. Greitai mirsiu. Jūs – kaip šakelių ryšulys. Jeigu stengsitės padėti vieni kitiems ir bendradarbiausite, būsite stiprūs ir tarnausite man tinkamai. O jei atsiskirsite vieni nuo kitų ir kovosite tarpusavyje, tapsite silpni, kaip kiekviena iš šių šakelių atskirai paėmus. Kas tuomet rūpinsis mūsų Radhos ir Krišnos Dievybėmis?“.
Suvokdami savo kvailumą, septyni mokiniai sutiko rubinu inkrustuoti aukso žiedą. Jie nusprendė, kad jis papuoš vieną iš Krišnos pirštų.
Jų guru, patenkintas tokiu mokinių sprendimu, galų gale pasijuto pasiruošęs juos palikti. Ir jau visai netrukus, jis taikiai paliko savo kūną ir sugrįžo į dvasinį pasaulį.
Vėliau, kai žmonės atvykdavo pasižiūrėti žymiųjų senojo brahmano Dievybių, jie dažnai pasiteiraudavo, kaip Krišna gavo tokį nuostabų žiedą. Mokiniai visuomet atsakydavo: „Šakelių ryšulio stiprybė“.
http://dhirasantagoswami.com/
