Mintys iš ALEKSANDRO CHAKIMOVO vykusios paskaitos Vilniuje

ALEKSANDRAs CHAKIMOVOS (Dvasinis vardas – Čaitanija Čandra Čaran prabhu) Yra dvasinis mokytojas ir Džono Feivorso taikomųjų dvasinių technologijų instituto garbės direktorius
filosofas, rašytojas, dailininkas, teologas, pamokslautojas. Visame pasaulyje turi šimtus mokinių, kurie Jį priėmė kaip dvasinį mokytoją ir kurie gyvena pagal Jo dvasinius nurodymus. Jo mokinių yra ir Lietuvoje.

Paskaitos “10 KLESTĖJIMO IR SĖKMĖS DĖSNIŲ” labiausiai įstrigusios mintys

10 KLESTĖJIMO IR SĖKMĖS DĖSNIŲ tai 10 Dievo įsakymų, kuriuos dvasinis mokytojas Aleksandras Chakimovas nagrinėjo išsamiau su įdomiais pavyzdžiais bei prisiminimais iš savo gyvenimo. Toliau pateikiu labiausiai įstrigusias mintis kurias prisiminiau iš vykusio seminaro:

Konkurencija skatina savnaudiškumą ir pavydą;

Visi suprantame, jog jeigu paleisime tušinuką jis nukris ant žemės (yra fizikiniai dėsniai), tačiau kartais gyvenime nesuprantame kodėl yra būtent taip, o ne kitaip- mums sunku suvokti dėsningumus, nes trūkstą žinių,- pamirštame, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmę.

Bet koks veiksmas, kalba ir mintis kuria karmą;

Karma – Mūsų darbai kuriantis gerą likimą (kai vykdome savo pareigas užsiimdami naudinga veikla), kiekvieną veikla gali būti neišmanimo, aistros ir dorybės gunose. Norint tinkamai vykdyti savo pareigas svarbu pažinti save. Įgyti kvalifikaciją niekas netrukdo,-svarbu noras ir ketinimai.
Vikarma – mūsų poelgiai kuriantis nepalankų likimą kai gyvename dėl savęs (dažniausiai veikla aistros ir neišmanimo gunose); pasekmė- protas ir kūnas serga.
Akarma – veikla be pasekmių (įmanoma kai mes visus veiklos rezultatus skiriam Dievui);

Žmogus nesugeba atskleisti savo galimybių;

Dažnai mums trukdo klaidingi įsitikinimai kurie neleidžia mums priimti teisingų sprendimų gyvenime;

Dideli tikslai dėl kitų gerovės padeda mums realizuoti save, tačiau svarbu kvalifikacija ir žinios;

Kiek mes turėsime pinigų ateityje priklauso nuo to kaip mes juos leidžiame ir skirstome dabartiniu momentu;

Neieškoti lengvų kelių;

Žmogus pavydėdamas ir spinduliuodamas neigiamas emocijas praranda jėgas;

Meilė geriausi priešnuodžiai;

Mintimis, žodžiais ir darbais neapgaudinėti savęs;

Šizofrenija kai norim tačiau negaunam (mūsų norai nesuteikia laimės);

Moterims ypač svarbu suprasti, jog yra riba materialiems troškimams;

Jausti dėkingumą tėvui ir mamai- tai mūsų mokytojai;

Dvasinis mokytojas gali išmokyti mylėti;

Svarbu tinkamai paskirstyti dienos veiklą;

Rytas- Dievui (dorybės gunos bruožas- ankstyvas džiaugsmingas kėlimasis);
Pietūs- darbui, visuomeniškai veiklai;
Vakaras- bendravimui, šeimai;

Senatvėje svarbu ne pensija, o santykiai;

Be žinių ir dvasinės praktikos labai sunku atsisakyti įsisenėjusių įpročių bei neigiamų charakterio savybių;

Santykių stadijos

Įsimylėjimas (seksas ir pinigai, dažniausiai jaunystėje išsiskiria)
Pripratiams vienas prie kito, monotonija
Ginčai, priekaištai
Pagarba (svarbu būti dėmesingam antrai pusei labiau nei sau,- brandesnis požiūris)
Dvasiniai santykiai- draugystė, nuoširdumas
Meilė (ne anksčiau 50 metų, iki to laiko svarbu išmokti pagarbos, suprasti prigimtinius skirtumus bei pareigas)

Kiekvienas esame savo lygyje, turėtume suprasti, jog nukritus vienoje vietoje kitoje neatsikelsime (turime pradėti nuo ten kur sustojome);

Jeigu norime turėti dvasinį mokytoją svarbu priimti jo gyvenimo būdą;

Dvasinio mokytojo paieškos- tai procesas pirmiausiai vykstantis viduje;

Blogis niekada neįveiks to kas daro gerus darbus;

Svarbiausios vyriškos savybės (atsiskleidžia suvaldžius seksualinę energiją):

Tikslo siekimas
Bebaimiškumas
Dosnumas

Kai pasiklydęs žmogus pamato kelią namo ir pradeda juo eiti,- jis tampa laimingas;

Vyro pareigos prieš moterį- dvasinės ir materialios;

10 Pavydas – Linkėjimas visiems laimės

9 Melas – Teisingumas

8 Vagystės – Dosnumas

7 Neištikimybė; (Neįmanoma jaustis laimingam vien tik seksualiai tenkinant kūno geidulius)

6 Žudymas – Meilė

5 Dėkingumas tėvui ir mamai

4 Sekmadienis ypatingai palankus laikas dvasiniai praktikai

3 Netark Dievo vardo be reikalo

2 Nesudievinti ne Dievo (svarbu atskirti tikrąsias vertybes ir nešvaistyti gyvenimo kaupiant ir ididinant turtus)

1 Neturėk kitų Dievų tik mane vieną (Neteisingas požiūris kai į Dievą kreipiamės dėl savanaudiškų tikslų; Svarbiausia meilė Dievui ir aplinkiniams)

Toliau pateikiu kelias labiau įstrigusias šio nuostabaus žmogaus citatas, kurias aptikau internete 🙂

Jūs turit susitaikyti su tuo, kad eiti savo širdies keliu reiškia tai, jog ne visi jus supras, nes jūs individualūs. Kiekviename žingsnyje bus kliūčių. Bet jūs vistiek turite eiti savo širdies keliu.

Aleksandras Chakimovas

Jeigu jus įžeidinėja, nukreipkit dėmesį į kitą objektą, neužsiciklinkit ant to. Kaip kad jūs praeinate pro savartyną. Jūs jaučiate tą kvapą, bet juk jūs nestovėsite ir nesimėgausite juo. Žinoma, kad jūs praeisite, nes jums nemalonu būti šalia šiukšlyno. Ir, greičiausiai, jūs net ir neprisiminsite to kvapo, tai kam gi prisimindinėti nuoskaudas ir įžeidimus?

Aleksandras Chakimovas

Siela, gavusi tikrąjį žinojimą, laikoma išsivadavusia ir gebančia duoti išsivadavimą iš gimimo ir mirties rato kitiems.Tokiems žmonėms nebegalioja reinkarnacijos dėsnis ir jie gyvena turėdami vienintelį tikslą – perduoti dvasines žinias, padedančias prisiminti Dievą ir iš gilios materialaus pasaulio neišmanymo duobės sugryžti į tikruosius Namus.

Aleksandras Chakimovas

Žmogus nuo pat vaikystės turi gauti iš tėvų nusiteikimą didiems darbams. Tikroji didybė susideda tik iš trijų dalykų: tikslo siekimo, bebaimiškumo ir dosnumo. Sutikite, didis žmogus negali būti bailiu ir nesuvokti, kam jis gyvena. Kas gi trukdo būti dosniu, jei tai prigimtinė mūsų savybė? Žmogus negali būti dosnus, jei jis turi vidinę baimę. Baimė – tai ryšio su aplinka nebuvimas,kai žmogus nėra tikras, ar jam padės, ar supras jį visuomenėje. Baimė gyventi teisingai ir gerai neįleidžia mūsų į tikrąjį pasaulį.Bet vaikas nebijo nieko, todėl, kad jis turi mamą, kuri viskuo pasirūpins. Būtent tokį nusiteikimą mes turim turėti, įsitikinimą, kad mes esam apsaugoti iš aukščiau.

Aleksandras Chakimovas

Kenčiančiam žmogui galite padėti tik per daug neįsijausdami į jo problemą. Jau tokia teisinga Jūsų nuotaika ir nepažeidžiamas optimizmas gali jiems padėti. Nors Jus tarsi ,,apkrauna” savo problemomis, nepaisant nieko, Jūs išliekate pozityvus ir laimingas. Tuomet tas besiskundžiantis žmogus pradeda galvoti: ,,O kas gi man? Kodėl aš taip kvailai elgiuosi? Viskas juk gerai…”. Štai kaip reikia iš tiesų padėti kitam.
Vadinama pagalba, kai Jūsų draugas verkia, o Jūs už kompaniją taip pat pradedate lieti ašaras iš tiesų lemia atvirkštinį efektą, tai – jokia pagalba. Taip elgiasi materialistai: jeigu vienas degraduoja, kitas degraduoja, skęsta problemose kartu su juo, manydamas, kad kartu skęsti bus lengviau. Ne, mes neturime įsijausti, negalime per daug rūpintis problemomis. Visur aplink mus – Dievo malonė. Jos tiek daug, tereikia spėti ją gauti ir jausti.
Taigi, supratimas – tai ne bendra kančia. Taip pat kaip gydytojas užjaučia pavojingu virusu užsikrėtusį ligonį, tačiau juk jis visuomet užsideda apsauginę kaukę tam, kad neapsikrėstų. Iš tikrųjų pagelbėti gali tik tas, kas turi jėgų, yra laimingas ir geros būklės. Jūs galite užjausti, suprasti kitą, tačiau neturite apsikrėsti jo ,,liga”, jo problemomis. Geriau to nedarykite.