Abortų žala Abortų įteisinimas JAV ir Lietuvoje ištrauka iš J.Markūno knygos

Abortų žala

Abortų įteisinimas JAV ir Lietuvoje

ištrauka iš Jono Markūno knygos Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti knygos 

Apie 1985 m. mačiau TV filmą apie tai, kaip JAV buvo įteisinti abortai. Vienas Amerikoje gyvenantis vokiečių kilmės mokslininkas medikas išanalizavo daugiau kaip 200 moterų sveikatą po abortų, kai JAV jie dar buvo draudžiami. Jis padare išvadą, kad abortai, atliekami neklinikinėmis sąlygomis, yra nesterilūs, moterys užkrečiamos įvairiomis ligomis, po to jos nuolat ir ilgai serga. Todėl abortams legalizuoti jis dėjo labai daug pastangų: rašė straipsnius, organizavo eisenas gatvėse. Pritariančiųjų šiai idėjai žmoių buvo gana daug, ir JAV vyriausybė abortus įteisino.

Netrukus buvo sukurta aparatūra, su kuria buvo galima stebėti, kas yksta moters gimdoje, darant abortą. Pasirodo, jog gemalas nuo gydytojo žudiko įrankio bėga ir net rėkia. Tai išvydęs, mokslininkas pasibaisėjo ir pradėjo organizuoti akcijas, kad  abortai JAV būtų vėl uždrausti. Tačiau pritariančiųjų šiai – visiškai priešingai idėjai buvo labai nedaug, ir iki šiol abortai JAV yra įteisinti. Bet ir nuo to moterų sveikata nepagerėjo, nes, nusilpus lytinei sistemai, sveikata pašlyja. O nusilpus bionergetinei, vėliau – ir savaimei antibiotinei apsaugai, motinos- žudikės gyvenimas tampa kančia.

Atsitiktinai nusipirkau Bernando Nothansono knygą „Dievo palytėjimas“. Pasirodo, šios knygos autorius 1968 m. ir buvo vienas iš Nacionalinės abortų teisių lygos įkūrėjų. Jam vadovaujant didžiausiai Jungtinėse Valstijose abortų klinikai, ten buvo atlikta per 60 tūkst.  Abortų. Pats jų yra padaręs tūkstančius, tarp jų ir savo meilužiai, dad savo rankomis nužudęs net savo vaiką. 1978m. jis padarė du ar tris abortus, 1979m.- paskutinį. Jis pamažu priėjo išvados, kad tokios situacijos, kuriai esant abortas būtų pateisinamas, nėra. „Šis asmuo motinos įsčiose yra gyva žmogiškoji būtybė, ir mes negalime kariauti prieš tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami“. Autorius aprašo, kaip jį supanti auklėjimo ir gyvenimo atmosfera jame pamažu brandino monstrą – „pabaisą, kuri nepripažino nieko daugia, kaip tik naudą, kuri gerbė tik tai, kas padeda pasiekti savo tikslą, kuri trokšdavo meilės – tačiau tik tam, kad, pasiekusi ją, išniekintų“. „Rašyti apie antrą ir trečią santuoką man per daug skausminga. Užtenks pasakyti, kad nors abi mano sutuoktinės tada, kai jas sutikau, ir nelankė bažnyčios, tačiau išlaikė savo protestantiškosios vaikystės tyrumą bent iki tol, kol pateko į mano rankas“. Įdomu tai, kad prieš jį ligoninei vadovavęs gydytojas nusudė. B. Nothansonas irgi buvo ties savižudybės slenksčiu ir jautė vis didėjančią nuodėmių naštą. Jautė, tarsi jo gyvenimo „bagažo“ turinys sudrėko nuo kažkokios metafizinės drėgmės; jis tapo sunkus, išbrinko ir ėmė nepakeliamai slėgti. Sunkiausia jam buvo „vilko valandos“: pabudęs ketvirtą ar penktą valandą, kiekvieną rytą spoksodavo į tamsą, tikėdamas, kad staiga švystels mintis ir išteisins jį prieš kažkokį nematomą teismą. Jis išbandė tradicinį sekuliarių vaistų racioną: alkoholį, raminamuosius vaistus, dvasinių ligų visa tai negydo. Jį išgelbėjo bendravimas su organizacijos Opus Dei priklausančiu kunigu John MeClockey. Savo gyvenime neiškojęs nieko dvasingo, greičiau atvirkščiai – turėjęs labai žemiškus ir kūniškus, labai lengvai įvertinamus pinigine verte troškimus, būdamas, paties autoriaus žodžiais, „sustabarėjas ateistas ir atsainus žydas“, viskam, kas dvasinga, jaučiantis atvirą panieką, jis įtikėjo įDievą. Bernardas Nothansonas tapo vienu iš aktyviausių sąjūdžio už  abortų uždraudimą Jungtinėse Valstijose narių. Moksliškai pagrįstais faktais jis aiškina aborto žalą, rašo staipsnius, dalyvauja konferencijose.

Motina, nužudžiusi savo negimusį kudikį, niekuomet negalės jo ištrinti iš savo sąžinės. Jo vaizdas lydės iki gyvenimo pabaigos. Ši žaizda – visam gyvenimui. Moteris, kuri žudo savo negimusį kūdikį, sunaikina savyje motinystės prigimtį, nebegali daug ko suvokti ir net gimdyti veikų vaikų. Abortai- tai civilizacijos siaubas, vedantis į jos išsigimimą ir išnykimą. Svarbiausia, kad daugelis šalių įstatimiškai įteisino šią savęs išnaikinimo programą, kurią visokeriopai palaiko tamsiojo pasulio jėgos per savo agentus valdžioje.  Tik didžiosios religinės bendruomenės – katalikai, stačiatikiai, musulmonai ir kt. – neįleidžia į savo mokymą šios nesamonės. Tamsiojo pasaulio agentai, tarp jų ir kai kurie valdžios atstovai, aiškina, kad pačiam apsispręsti ir planuoti šeimą- „žmogaus laisvė ir teisė“. Tačiau jie nesuvokia, kad toks „planavimas“, žudant vaikus, yra šeimos ir jos būsimų palikuonių naikinimas.

XX amžius, davęs pasauliui begalę mokslo ir technikos stebuklų, gyvybės saugojimui, deja, nėra palankūs. Būtina suvokti, kad ši problema ateityje bus dar aktualenė ir dar sunkiau sprendžiama. Reikia neatidėliojant spręsti materialistinio ir teologijos mokslų bendro vystymo problemą, kad neužkluptų tas laikotarpis, kai sveikų žmonių bus daug mažiau negu neįgaliųjų, ir jie nesugebės pastarųjų nei išmaitinti, nei suvaldyti. O tai gali sukelti dar stipresnę degradaciją, kuri gali peraugti į žmonijos susinaikinimą. Deja, pasaulio galingieji šiai strateginei žmonių populiacijos raidos problemai vis neranda laiko.

Norint suprasti ištraukoje dėstomas mintis rekomenduoju perskaityti ir įsigilinti į visą knygą. Suprantu, jog daugeliui informacija gali sukelti įvairių emocijų, tikiuosi pažvelgsite į tai su šypsena, nenorėjau nieko supikdyti 🙂

J. Markūno paskaitos norintiems smulkiau susipažinti su pateikta informacija

Ne tik dėl aborto bet ir dėl kitų pačių įvairiausių priežasčių daugelis žmonių yra patyrę stiprius emocinius sukrėtimus ir nuoskaudas. Nuo to jų širdyse liko gilios žaizdos PNB

Nuoširdus moters pasidalinimai apie abortus, statistika, bei kas daro žmogų žmogumi,  o kas skatina degraduoti ?

Apie vyro spaudmą darytis abortą. Kodėl žmonės embriono nužudymą vadina abortu?